Biblioteka

Bibliotekos lankytojų aptarnavimo laikas:

8.00 – 16.30 val.

Pietų pertrauka: 12.30 – 13.00 val.

Mokinio, išvykstančio iš mokyklos, atsiskaitymo lapas 

KVIEČIAME SUSIPAŽINTI SU NAUJOMIS KNYGOMIS MŪSŲ BIBLIOTEKOJE

„Ana Frank dienoraštis“ – vienas iškalbingiausių ir labiausiai jaudinančių holokausto liudijimų. Slapstydamasi nuo nacių Amsterdame su šeima ir draugais, Ana rašė dienoraštį nuo 1942 m. birželio 12 d. iki 1944 m. rugpjūčio 1 d. Ji mirė Bergen – Belzeno koncentracijos stovykloje 1945 metais nesulaukusi šešioliktojo gimtadienio. Vienintelis iš besislapsčiusio aštuoneto išgyveno tik Anos tėvas, kuris ir įvykdė dukters norą – paskelbė jos dienoraštį. Nuo to laiko dienoraštis išverstas į 55 kalbas, išleistas 25 mln. tiražu. Jame Ana aprašė gyvenimą slėptuvėje, paaugliškas problemas, gimstančius jausmus, savęs atradimą ir negęstantį tikėjimą gėrio pergale prieš blogį.

 

Prieš dešimtmetį pasirodžiusi Kristinos Gudonytės knyga paaugliams „Blogos mergaitės dienoraštis“ tapo tikra sensacija. Su šia knyga užaugo jau kelios paauglių kartos, ji tapo bibliografine retenybe. Ar išties maištaujanti 15-metė Kotryna yra bloga mergaitė? Taip, ji nuolat meluoja, vagia iš tėvų pinigus, konfliktuoja su artimaisiais. Siekdama dėmesio, ji apsiskelbia besilaukianti, vėliau įsivelia į kriminalinę istoriją, bėga iš namų, vaidina teatre. Galiausiai jai tenka susidurti su tikru skausmu – artimojo mirtimi… Kristina Gudonytė knygos herojės – paauglės – akimis žvelgia į suaugusius. Kotryna savo dienoraštyje kandžiai ir su pašaipa rašo apie suaugusiųjų silpnybes ir iškreiptus jų tarpusavio santykius. Ar tikrai paaugliai yra nieko nepastebintys prieš ramų pasaulį sukilę vienišiai?

 

Trylikametės Frančeskos gyvenimas – saulėtas ir gražus. Tačiau vieną dieną viskas apvirsta aukštyn kojomis ir Frančeskai vienai tenka dorotis su užgriuvusiomis problemomis. Kone didžiausia jų – nežinia iš kur atsiradusi „bobšė“, nepažįstama pretenzinga moteris, vadinanti save močiute. Frančeskai su ja dar ir gyventi teks! Negana to, savyje mergina pajunta bundant keistą, iki šiol nepažintą troškimą… rašyti! Bet argi gali moteris tapti poete? Juk Fiona sakė, kad poeziją rašo tik vyrai! Norėdama tai išsiaiškinti, Frančeska leidžiasi į kelionę po nepažintą poezijos pasaulį, kuris mergaitės sieloje padeda skleistis ne tik kūrybos džiaugsmui, bet ir tikrai draugystei bei pirmiesiems jausmams.

 

Romanas „Mano vardas – Marytė“ nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – vilko vaikų situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms. Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Romano autorius rėmėsi tikrais faktais, vilko vaikų ir jų artimųjų pasakojimais.

 

 

Penkiolikmetis Kristoferis – labai neįprastas knygos pasakotojas. Kristoferis neatpažįsta melo, nesupranta metaforų ir juokų. Berniukas nesuvokia emocijų ir nemėgsta būti liečiamas – visa tai lemia Aspergerio sindromas. Vieną vakarą Kristoferis kaimynės sode randa šake persmeigtą šunį. Kadangi jam patinka šunys ir detektyvai, berniukas nusprendžia išsiaiškinti, kas nutiko pudeliui. Taip prasideda drąsos ir išbandymų kupinas nuotykis. Itin originali ir nuoširdi knyga pasakoja apie visuomenę, žmones ir jų santykius. Tarp Kristoferio ir jo tėvų, tarp Kristoferio ir kiekvieno iš mūsų plyti paslaptinga bedugnė, nors pagrindinis veikėjas atrodo keistai artimas. „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ britų rašytojui Markui Haddonui pelnė tarptautinę šlovę. Knyga sužavėjo milijonus skaitytojų visame pasaulyje.

 

Rachel Lippincott romanas „Trys žingsniai iki tavęs“ „Goodreads“ svetainės skaitytojų buvo išrinktas geriausia 2019-tų metų jaunimo knyga. Istorija parašyta pagal itin palankių atsiliepimų sulaukusio filmo „Five Feet Apart“ scenarijų. „Trys žingsniai iki tavęs“ – už širdies griebianti istorija apie du įsimylėjusius paauglius, kurie savo santykiuose turi vos vieną kliūtį – jaunuoliai negali vienas prie kito prisiartinti. Artumas kelia grėsmę gyvybei. Ar gali mylėti žmogų, kurio negali paliesti? „Trys žingsniai iki tavęs“ nagrinėja ir dažnai jaunimo literatūroje sutinkamas temas: draugystę, šeimos santykius, kaltės jausmą bei susidūrimą su mirtimi.

 

1990-ieji. Sofijai – keturiolika, ji gyvena Norvegijoje su savo mama. Vieną dieną grįžusi iš mokyklos pašto dėžutėje ji randa laišką. Jame klausiama – „kas tu?“ ir „iš kur atsirado pasaulis?“ Pamažu Sofija įsitraukia į klausimų ir atsakymų žaidimą ir nejučia tampa filosofo Alberto Knokso mokine. „Sofijos pasaulis“ – filosofijos istorija, papasakota romano forma. „Sofijos pasaulis“ ne tik apibūdina atskiras filosofijos mokyklas, bet ir parodo kaip laikui bėgant keitėsi žmonių požiūris į pasaulį, save, visuomenę, moralę ir kt. Sofija, žmogaus, kuris gimė ir auga dabar, pažįsta pasaulį, įgyja patirties, mąsto, keičiasi ir po truputį atskleidžia žmogaus minties istoriją. Norvegų rašytojo Jostein Gaarder „Sofijos pasaulis“ – įtemptas pasakojimas, kupinas galybės kultūrinių ir istorinių kontekstų.

 

Vilnius yra kaip laikrodis ir kaip filosofas, sako Vidas Poškus. Tarsi didelis kūnas, kurį norisi (ir galima) pažadinti, bedant adatėles į gyvybiškai svarbius kūno taškus. Autorius klajoja po šį miestą-kūną, pasakodamas istorijas: dailės, architektūros, savo paties istorijas.

Vido Poškaus „Nedingęs Vilnius“ – labai asmeniška, labai subjektyvi ir labai netikėta knyga, nustebinsianti ir tuos, kurie mano, jog Vilnių pažįsta kaip savo penkis pirštus, ir tuos, kurie dar tik ruošiasi šį miestą atrasti.

 

Knygoje „Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos“ pasakojama apie mažai žinomus ar plačiau nenušviestus istorinius faktus, parinkus tuos, kurie turėjo didelę įtaką miesto raidai. Čia taip pat pateiktos šviesuolių įžvalgos, aiškinančios magiškosios Vilniaus traukos priežastis. Kartu pasakojama ir apie vilniečius bei kitataučius Vilniaus gyventojus, jų spalvingus charakterius, nuopelnus mūsų šalies kultūrai. Laikas, žengiantis per senąjį Vilnių – knygos ašis; todėl ir pradedama ji nuo pasakojimo apie Katedros aikštės laikrodį. Knygoje didelė pasakojimų įvairovė apie miestą ir miestelėnus – nuo žymių sukčių iki šviesiausių žmonių. Daugelis šių pasakojimų panašesni į laiko pagražintas ir nušlifuotas istorijas ar net anekdotus.

 

Nedažnai atsiranda knygų, kurios sudrumsčia nusistovėjusias tiesas, papasakodamos jau pažįstamą istoriją labai nepažįstamu balsu. „Vilnius. Savas ir svetimas“, parašyta Laimono Briedžio, yra kaip tik tokia knyga. Ji atskleidžia Vilniaus istoriją žvelgdama svetimųjų akimis.

Autorius meistriškai laviruoja gyvoje miesto istorijoje nuo pat jo legendinės pradžios – Didžiojo kunigaikščio Gedimino sapno, iki šiuolaikinių problemų – gyventojų migracijos, tačiau nesirenka tradicinių istorijos tyrinėjimo būdų. L. Briedžio knygoje Vilniaus istoriją pasakoja klajūnai – keliautojai, kurie užklydo į miestą savo gyvenimo kelionių metu.

 

Per pastaruosius 100 metų valdžia Vilniuje keitėsi net 14 kartų. Kiekviena trynė ankstesniųjų paliktus ženklus ir kūrė savuosius. Daug senienų sunaikino urbanizacija ir laikas. Vis dėlto mieste išliko daugybė istorinių reliktų, menančių LDK ir ATR epochas, Rusijos imperijos ir tarpukario laikotarpius. Knyga „100 istorinių Vilniaus reliktų“ kviečia atrasti gyvąją miesto istoriją, kurią pasakoja fundacinės lentelės, statinių likučiai, užrašai, monogramos, herbai, paminklai, dekoro elementai. Jų atskleista senojo Vilniaus istorija skiriasi nuo perdėm romantizuotos, mitologizuotos ir lituanizuotos versijos, dažnai sutinkamos istorinėse apybraižose ir turistinėse brošiūrose.

 

Knygoje „Viduramžių Vilnius. Erdvės evoliucija (XIII a. vidurys – XVI a. pirmas ketvirtis)“ apibendrinti naujausių tyrimų rezultatai apie Vilniaus urbanistinę raidą laikotarpiu nuo miesto užuomazgų iki gynybinės sienos pastatymo 1503–1522 metais. Nagrinėta miesto erdvinė struktūra – materialių objektų visuma (topografija, rajonai, keliai ir gatvės, kultūrinis sluoksnis, statiniai ir kita) bei organizacija (funkciniai, komunikaciniai, erdviniai, socialiniai ryšiai).

 

 

Vilniaus istorija. Legendos ir tikrovė“ – tai viena iš reikšmingiausių Antano Rimvydo Čaplinsko knygų. Autorius buvo didelis savo šalies ir sostinės Vilniaus patriotas, aktyviai dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo sąjūdyje, 1990-1995 m. dirbo pirmosios Vilniaus miesto tarybos pirmininko pavaduotoju, 1994-1995 m. – jos pirmininku. Visą veiklos laikotarpį vadovavo Vilniaus pavadinimų komisijai, buvo Lietuvos kultūros fondo valdybos narys. Beveik visą sąmoningą gyvenimą – 40 metų – Antanas Rimvydas Čaplinskas paskyrė Vilniaus istorijos tyrinėjimui, (1939-2011) surinko labai daug medžiagos archyvuose, iš žmonių atsiminimų, didžioji šios medžiagos dalis sudėta į šią knygą.