SIVOS STUDIJA SIVOS STUDIJA SIVOS STUDIJA SIVOS STUDIJA

Vizitinė kortelė

Vilniaus „Gijos“ jaunimo mokykla įsteigta 1994 m. liepos 14 d. Danijos jaunimo mokyklų pavyzdžiu, kaip alternatyva bendrojo ugdymo mokykloms. 1996 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto taryba mokyklai suteikė „Gijos“ pavadinimą.

Jaunimo mokykla ypač naudinga tiems 14-16 metų paaugliams, kurie dėl kokių nors priežasčių neįveikia bendrojo ugdymo mokyklos programos – stokoja mokymosi ir gyvenimo motyvacijos, turi įvairių priklausomybių, fizinės ir psichinės sveikatos problemų, emocijų ir elgesio sutrikimų, mokymosi sunkumų, yra patyrę įvairias netektis, nusivylę savimi ir suaugusiais žmonėmis, susidūrę su nepalankiomis gyvenimo sąlygomis namuose, kitose socialinėse aplinkose.

Vilniaus „Gijos“ jaunimo mokyklos tikslas – padėti bendrojo ugdymo mokyklose nepritapusiems mokiniams atstatyti mokymosi ir gyvenimo motyvaciją, saugiai ir sėkmingai mokytis, sveikai gyventi ir ilsėtis, įgyti pagrindinį išsilavinimą, išsiugdyti bendrąsias dalykines, praktines kompetencijas, moralines vertybes, būtinas tolesniam mokymuisi, profesinei karjerai ir savarankiškam gyvenimui.

Mokykloje išsiskiria palankia ugdymuisi aplinka – vykdoma pozityvi pedagoginė sąveika, ugdymosi ir saviraiškos poreikių tenkinimas, ypač didelis dėmesys teikiamas mokinių adaptacijai, praktinėms, kūrybinėms veikloms. Pamokų, ikiprofesinio ugdymo, neformaliojo švietimo, kitų užsiėmimų metu, atsižvelgiant į mokinių pasiekimų lygį, polinkius, diagnostinių testų rezultatus, ugdymosi veiklos diferencijuojamos, individualizuojamos, nuolat stebima, analizuojama mokinių ugdymosi pažanga, nustatomi mokymosi sunkumai ir jų kilimo priežastys, organizuojama veiksminga savalaikė pagalba.

Vienas iš svarbiausių jaunimo mokyklos uždavinių – gražinti paaugliams norą mokytis ir tobulėti, padėti suprasti savo, kaip visaverčio visuomenės nario, svarbą. Mokykloje didelis dėmesys skiriamas vertybinių nuostatų, kultūrinio sąmoningumo, pozityvaus elgesio formavimui, sveikos gyvensenos ugdymui,  projektinei, socialinei, pilietinei veiklai. Pabrėžtina tai, kad patirta sėkmė akademinėje, praktinėje veikloje padeda mokiniams drąsiau pasitikti ateitį – mokiniai, baigę jaunimo mokyklą toliau sėkmingai tęsia  mokymąsi profesinio rengimo, suaugusių mokymo centruose, gimnazijose. Nemaža dalis jaunimiečių yra baigę bakalauro, magistrantūros studijas, kuria sėkmingą karjerą.

Mokykloje aktyviai vykdomas tėvų (globėjų, rūpintojų) švietimas padeda kurti aukštą bendradarbiavimo, savitarpio pagalbos kultūrą. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklos vadovų glaudus bendradarbiavimas padeda spręsti vaikų ugdymosi sunkumus, kalbėtis tinkamų vaikų auklėjimo metodų, raidos, psichologijos, priklausomybių, kitomis aktualiomis temomis. Mokykloje tėvams (globėjams, rūpintojams) organizuojamos gydytojų, psichologų paskaitos, vykdomos individualios, grupinės konsultacijos.

Jaunimo mokyklos mokytojai, remdamasi pasaulio šalių (Šiaurės Amerikos, Kanados, Australijos, Vakarų Europos, Skandinavijos) mokslininkų, edukologų, psichologų įžvalgomis ir tyrimų išvadomis apie tai, kad mokiniams užduodami namų darbai didelės teigiamos įtakos jų mokymosi rezultatams neturi, papildomus darbus, paprastai praktinio, kūrybinio pobūdžio, užduoda tik tiems mokiniams, kurie jų pageidauja. Vietoj namų darbų mokykloje prieš pamokas ir po pamokų mokiniams organizuojamos visų mokomųjų dalykų konsultacijos.

Mokykloje kasmet komplektuojamos penkios klasės: viena aštunta, dvi devintos, dvi dešimtos.