SIVOS STUDIJA SIVOS STUDIJA SIVOS STUDIJA SIVOS STUDIJA

Vizitinė kortelė

       Vilniaus „Gijos“ jaunimo mokykla įsteigta 1994 m. liepos 14d. Danijos jaunimo mokyklų pavyzdžiu kaip alternatyva bendrojo ugdymo mokykloms. 1996 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto taryba mokyklai suteikė „Gijos“ pavadinimą. Mokykla ypač naudinga toms 14-16 metų paauglių grupėms, kurios dėl kokių nors priežasčių neįveikia bendrojo ugdymo mokyklos programos, nepasitiki savo jėgomis, patiria įvairiausius stresus, nesėkmes, turi individualių pažeidžiamų vietų, problemų su suaugusiais žmonėmis, klasės draugais, kitais socialinės aplinkos dalyviais. Dažniausiai mokiniai vengia mokyklos dėl pernelyg akademiško, nepatrauklaus jiems ugdymo proceso, kurio turinys ir metodai ne visada atitinka jų lūkesčius, norus, amžiaus tarpsnių ypatumus. Mokiniai dažnai susiduria su ne visada palankiu mokytojų požiūriu į juos. Visais atvejais kalbama apie tam tikrą kompleksą aplinkybių, sukeliančių mokiniams nepakeliamas gyvenimo ir mokymosi problemas, kurių nesugebėdami išspręsti, jie stengiasi nuo jų pabėgti. Kadangi priežastys yra labai individualios, tai ir pedagoginė psichologinė pagalba tokiems mokiniams taip pat turi būti individuali.
Mokykloje kasmet komplektuojamos penkios klasės: viena aštunta, dvi devintos, dvi dešimtos.
Mokykloje be bendrojo lavinimo dalykų mokiniams sudarytos galimybės pasirinkti ikiprofesinio ugdymo, neformaliojo švietimo programas. Pastaruoju metu mokiniai gali laisvai pasirinkti vilnos vėlimo technologijų, keramikos, kompiuterinio raštingumo, muzikos,jaunųjų fotografų,sporto, dailiųjų amatų, dailės ir dizaino ikiprofesinio ugdymo, neformaliojo švietimo programas. Visuomet  stengiamasi rasti tokią mokinių poreikius atitinkančią veiklą, kuria labiausiai mokiniai domėtųsi, patirtų sėkmę, kuri būtų palanki pozityviems poreikiams formuotis, padėtų mokiniams suprasti savo galimybes, polinkius, norus, interesus, gebėjimus, ugdytų pasitikėjimą savo jėgomis, skatintų mokytis, siekti užsibrėžtų tikslų, padėtų susiplanuoti profesinę karjerą ir  įsitvirtinti gyvenime.
Daugumoje pamokų organizuojamas veiksmingas ugdymas, ugdymo turinys diferencijuojamas ir individualizuojamas, pritaikomas mokinių  turimai patirčiai, poreikiams, gebėjimų lygiui, mokymosi stiliams, taikomi aktyvūs mokymosi metodai, stiprinamas ugdymo turinio ryšys su gyvenimu, darbo pasauliu, kultūros procesais. Mokytojai stengiasi sukurti palankią mokymosi aplinką, skatina mokinius stiprinti mokymosi motyvaciją, pagal savo išgales siekti kuo geresnių mokymosi rezultatų, parengia mokinius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui.
Mokykloje didelis dėmesys skiriamas mokinių vertybinių nuostatų, pilietiškumo, kultūrinio sąmoningumo, sveikos gyvensenos ugdymui, pozityvaus elgesio formavimui, plėtojamos pagalbos mokiniui ir jo šeimai paslaugos, teikiama psichologinė, pedagoginė, socialinė pagalba.
Mokydamiesi praktinių dalykų mokiniai išmoksta kūrybiškai dirbti, įgyja pasitikėjimą savo jėgomis, atsakomybės jausmą, suvokimą apie savo galimybes, privalumus ir trūkumus, išmoksta geriau planuoti laiką, spręsti problemas, dalytis patirtimi su kitais, gražiai bendrauti , bendradarbiauti ir dirbti komandoje. O tuomet, kai atsibosta laisvalaikį leisti mokykloje, jie iškylauja, eina į kiną, teatrą, lankosi miesto kultūriniuose renginiuose, sportuoja, pramogauja, drauge leidžia laiką gamtoje.

DARBAS SU TĖVAIS

       Mokykloje vykdomas tėvų švietimas įvairiais vaikų auklėjimo klausimais, tėvai supažindinami su mokyklos strateginiais tikslais ir uždaviniais, švietimo politika, naujovėmis, ugdymo programomis, vaikų pasiekimais praktinėje ikiprofesinio ugdymo, neformaliojo švietimo veikloje, mokantis bendrojo ugdymo dalykų pamokose.
Bendraudami su tėvais ( globėjais, rūpintojais), klasių vadovai, socialiniai pedagogai, mokytojai didelę reikšmę skiria turiningo popamokinio užimtumo, įsidarbinimo, profesinės karjeros planavimo klausimams aptarti, skatina tėvus bendrauti ir bendradarbiauti su mokyklos pedagogais, dalyvauti mokinių darbų parodose, mugėse, išvykose, įvairiuose kultūriniuose renginiuose, pamatyti savo vaikų pasiekimus ir pažangos pokyčius.
Mokykloje su tėvais kalbamasi apie vaikų socialinių įgūdžių ugdymą, higieninių veiksnių svarbą vaikų gyvenimo kokybei ( saikingas TV žiūrėjimas, darbas kompiuteriu, azartiniai lošimai ir pan.). Svarbu, kad tėvai suprastų vaikus, mokėtų išklausyti, užjausti, pagirti, pasidžiaugti, neverstų vaikų dirbti tų darbų, kurie jiems per sunkūs.
Mokykloje tėvams organizuojamos gydytojų, psichologų paskaitos, konsultacijos.

SĖKMĖS PAIEŠKOS „GIJOS“JAUNIMO MOKYKLOJE

         Vienas iš svarbiausių jaunimo mokyklos uždavinių – gražinti paaugliams norą mokytis, ugdymą organizuoti taip, kad mokiniai turėtų galimybę rinktis tokią sau artimą, patrauklią, prasmingą ir naudingą veiklą, kuria labiausiai domėtųsi, kuria galėtų ir sugebėtų atlikti, kuri suteiktų galimybę patirti sėkmę, skatintų norą mokytis ir tobulėti, padėtų suprasti ir tikėti, kad vaikas reikalingas šeimai, mokyklai, visuomenei.
Mokykloje stengiamasi orientuoti mokinius sėkmės link. Nusivylę savimi, suaugusiais žmonėmis, nuo bendrojo lavinimo mokyklų pavargę mokiniai dažniausiai patiria sėkmę ne akademinėje, bet praktinėje veikloje, pvz.: dirbdami kompiuteriais, fotografuodami, piešdami, siūdami, lipdydami iš molio, veldami vilna, muzikuodami, dainuodami, kurdami animacinius filmukus, dalyvaudami parodose, sportuodami, laimėdami įvairiuose konkursuose, olimpiadose ir kt.
Dažniausiai per sėkmę praktinėje veikloje mokiniams atsiranda noras mokytis bendrojo ugdymo dalykų, stiprėja gyvenimo motyvacija. Akademinėje ar praktinėje veikloje patirta sėkmė padeda mokiniams drąsiai pasitikti ateitį – toliau tęsti mokymąsi  profesinio rengimo, suaugusių mokymo centruose,  gimnazijose. Nemaža dalis jaunimiečių jau baigę aukštąsias mokyklas, magistrantūros studijas, užima pakankamai aukštus postus darbovietėse.

NAMŲ DARBAI TIEMS, KURIE JŲ NORI

           Mokyklos mokytojai taip pat nusprendė neapgaudinėti nei savęs, nei vaikų, nei tėvų ( globėjų, rūpintojų), todėl atsisakė namų darbų, juos užduoda tik tiems mokiniams, kurie jų nori patys. Užduotys užduodamos tokios, kurias mokiniai patys sugebėtų atlikti. Vietoj namų darbų mokykloje prieš pamokas ir po pamokų vyksta konsultacijos.